papjauti

papjáuti 1. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjáuk septynias rykštes ir ateik pas mane LTR(Šk). Kad kas tos lovos galą biskį papjáutų – par ilga Jrb. | refl. tr.: Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir pamokysiu savo martelę D4. Eisiu į beržyną, pasipjausiu beržo rykštę KlvD7. Ta lieknąjį šermukšnį jis kadai kitkart manė pasipjaut meškerei rš. ║ peiliu šiek tiek ko nupjauti, pripjauti: Buvai miške ir botagaičių nepapjóvei Ds. | refl. tr.: Pasipjoviau kadagių kaminui šluostyti Šts. Nuejęs lazdų akėčiom pasipjautų BM67. Aną dieną ėjau vytelių pasipjauti bučiui rš. Pasipjovusi gėlių, mergaitė vėl išėjo iš darželio J.Balč. ║ SD263 pjūklu pjaunant nuversti, nuleisti nuo kelmo (medį): Dar vieną uosį turiam papjovę Ktč. Medis koks papjáutas – i liptas Šv. 2. tr. supjauti į dalis, supjaustyti: Į dalis papjauti N. Papjáunam [pušį], paskaldom ir sudedam po siena Dv. Papjáusiu ant lentų sienojus Rod. Daug šį rytą kepalų bus papjauta ant stalų sp. | Tik papjáuna (sukerpa medžiagą) ir duoda siūt Nmč. ║ truputį, dalį nupjauti: Papjóvė galvas [svogūnų prieš sodinimą] Ad. 3. tr. perpjauti: Pripuolęsi papjovė virvę, [pakaruoklė] nukrito dar gyva Žem. ║ ne visai nupjauti: Virto papjautos pušys tarsi kokie milžinai rš. Pjautuvu kab pjaunam, tai ir pirštus papjáunam, ir kraujas bėga Lz. Gyslelę papjóvė kokią, i mirė Rdn. 4. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Imk dalgį ir eik vikavižių rytdienai papjauti I.Simon. Prašiau, kad kas mišinio papjáutų – nėr kas papjáuna Antš. Reik prašyt, kad kiaulėm atolo papjáutų Pc. | refl. tr. Mžš: Einu pasipjáut karvikei šieno LKT104(Pd). Mes pasipjáusiv lanko[je] šienelio, baltųjų dobilėlių JD346. Aš papartėlio nepasipjausiu ir žirgelio nepašersiu (d.) Sn. Ėjau arkliams šėkų pasipjaut BsPI24. Pirminykas davė žmonėm pievų – rytais, vakarais, sako, pasipjáukit Rm. 5. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną): Vartė, kol su rasa, papjautą šieną Vaižg. Avižas papjovė Zt. Jau toli papjóvė rugius nuo miško Rm. Ans eina šieną papjáudamas, žabus pakirsdamas Vgr. Savaitę papjáutas [šienas] išbuvo, gavo lytaus i pašuto Rdn. Lankos gulia papjáutos Skr.

papjautinaĩ adv.: Rugius pjauna į eiles kaip šieną, atseit, papjautinai Ggr.

6. tr., intr. galėti, pajėgti pjauti (javus ar šieną): Nemanyk, ir jis neblogai papjauja, kažin dar ar spėtum! Žvr. Parsivedžiau jauną, rugių nepapjáuna JV797. Jonas nepapjáuna – reikės žmogų samdytis Šlv. Kap visai reti, tai nepapjaunami [rugiai] Lp. Ans i su viena ranka papjáuna Krš. Su mašina visai nepapjáusi: vietums išgulusios, o vietums labai daug akmenų Vdk. 7. intr. kurį laiką pjauti dalgiu: Papjóvė kokią valandą ir parejo su dalge Upt. Papjaudavom i penki šeši dalgiai – nuvarai par pusę dienos Grd. Paėmimą papjóvė, ir nori paimt kaip už visą dieną Šmn. 8. tr. SD348, K peiliu ar šiaip kuo aštriu nužudyti: Anas sa[vo] mergos papjáut norėjo Vlk. Šaukė: „Aš tave papjáusuot!“ Vn. Kaunas peiliais, būna, ir papjáuna Rod. Bešienaudamas papjoviau gyvatę Dkš. | Traukinys žmogų papjóvė (suvažinėjo) Švnč. ^ Visi miega kaip papjauti Ėr. Staiga mirė vyras – kai pjaut papjóvė Erž. Kaip pjáute papjáuna tie vėžiai žmogų Trk. Jis įmanęs kitą nagu papjaũtų Mrj. Papjáuk – nieko nesupranta Nmč. Nevalgo – gali papjáuti Trk. | refl.: Bobos ko nepasipjóvė Pc. Man geriau su šituo peiliu pasipjaut, o ne tokį gyvulį už vyrą turėt BsMtII100. Galiu jam duoti ar peilį pasipjauti, ar virvę pasikarti KrvP. ║ peiliu nužudyti mėsai, paskersti: Papjauti avį J. Ir papjovė veršelį BB3Moz9,8. Papjóviau aš ituos karves, papjóviau telaičius, iš skūros paišpjoviau diržus (ps.) Lz. Papjóvė paršą, nedidelis, ale minkštas Pnd. Papjáuna paršioką, tą suvalgo, tada kitą pjauna Pb. Mes kaip papjaujamos avys rokuojami esme BPII130. Papjaukit antį iškepti ir vištą kur riebią sriubai Žem. Dar didesnis gaidys buvo, ale papjóviau Dt. Avį, žąsį papjauju R9. Šiandiej darbo, kaip kiaulę papjóvus (daug) Šmn. | refl. tr., intr.: Nė vieną kiaulę da nepasipjóvė Vlkv. Gaspadinė vieną dieną pasipjovė avį vieną DvD264. Pasipjovė vištą kepti J.Jabl. Mėsos mes daug pasipjáudavom, bet mano žmogus nevalgydavo Skr. Tas pęslas pasipjáusias (bus papjautas), mažiau darbo būs Krš. Nelygu gyvolis pasipjauna naginėms: ir šešias vasaras gal išnešioti nagines Šts. ║ prk. numarinti: O brolį džiova papjóvė Mrj. Tokius jaunus papjauna džiova I.Simon. Gumbas kone papjovė R. 9. tr. K, Dkš užpuolus kandžiojant nužudyti, sudraskyti: Parėjęs namo, žmogus sužino, kad jo arklys ten pat krūmuose vilko papjautas rš. Siuntė ponas vilką, kad ožką papjautų d. Iš nakties keturios vištos papjáuta Antz. Lapė papjovė visas žąsis, nė vienos nebeliko LTR. Paukščioką papjóvė katė Kp. Šeškus vištas papjóvė Dglš. Varlė papjáudavo kumelę (pavasarį nusilpę arkliai dažnai įklimpdavo į pelkę ir nugaišdavo) Imb. | prk.: Visi [kareiviai] utėlių papjauti (apnikti, užgraužti), nor semte semk Imb. ^ Daug šunų ir vilką papjauna PPr109. Šimtas varnų ir kumelę papjauna Lkv. Atsimena kap vilkas papjautas avis KrvP(Mrk). Ateit svečias be dantų, papjau[ja] aviną be kaulų (kūdikis ir krūtis) B. Kąsakas kumelę papjóvė (sakoma vis klausiančiam „ką sakai“) Skdt. | refl. tr.: Pagiriais vilkiščiai vaikščioja: tave pasigaus ir pasipjaus Tat. ║ mirtinai sugelti: Anais metais tai man papjovė šunį bitelės Všn. Kaip tikt motina pabengia kiaušelius dėti, tai bitės tus tranus nutvėrusios papjaun S.Dauk.

papjautinaĩ adv.: Galvažudžiai vorai pjauna papjautinai Blv.

10. tr. labai suvarginti, nukankinti: Šitokiuo keliu važiuodamas gali ir arklį papjáut Užp. Tos rupūžės avys papjáuna žmogų iki čia (didžiausias vargas vedžioti jas į ganyklą) Skr. Mane bėdos baigia papjáut Sv. Jin vargų papjauta moterėlė Lnkv. Kartais žmogų rūpesčiai papjáuna Mrj. Seniau, būdavo, tos dalios papjáuna žmones Mrj. Baigia papjaut gyvą [darbai] Ds. Bailės papjautas (labai bailus) Dglš. ^ I su liežuviu žmogų gal papjáuti Užv. Čia mane be peilio papjovė, be virvės pakorė KrvP(Kbr). Ji mane be peilio papjáuna savo bumbėjimu Prn. Toks gyvenimas mane be peilio papjáuna Prn. | refl.: Ji su tuo seniu pasigadino, pasipjóvė (pagadino nervus, sveikatą) Skr. 11. tr. sugadinti: Man senystė gerklę papjóvė, negaliu giedot, nėr balso Ad. Žmonys dabar onaro papjautì Dglš. Mielių papjáutas (nusivadėjęs) alus KI239. Uzbonėlis tarė, pusverpėlį barė: „Eik tu laukan iš kamaros, mielių papjautàsis“ JD968. \ pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; panupjauti; papanupjauti; papjauti; parpjauti; perpjauti; piepjauti; prapjauti; pripjauti; razpjauti; supjauti; užpjauti